Dictionary of the Lithuanian Language.
kvailiuoti — kvailiuoti, iuoja, iãvo žr. kvailioti: 1. Jis susirgo, kvailiuoti pradėjo rš. 2. Žmogus pradėjo kvailiuoti, apsimesti bepročiu rš. Zubrickas kvailiavo, gėrė, vėlai grįžo, girtų draugų prisivesdavo Vaižg. Jis ir spardėsi, ir rėkė, ir kvailiavo rš … Dictionary of the Lithuanian Language
pakvailiuoti — intr. išeiti iš proto, pakvailti: Bet kai grįždamas pirmą vilkšną iš bankelio išvilko, tai ko tik ko tik nepakvailiavo Vaižg. kvailiuoti; atkvailiuoti; pakvailiuoti; prakvailiuoti; sukvailiuoti; užsikvailiuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
prakvailiuoti — tr. praūžti, pragerti: Pelnės pelnės vargšelis ir per vieną valandą viską prakvailiavo Vaižg. kvailiuoti; atkvailiuoti; pakvailiuoti; prakvailiuoti; sukvailiuoti; užsikvailiuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
sukvailiuoti — žr. sukvailioti 1: Sukvailiavo ar ką? – sumurmėjo kareiviai rš. kvailiuoti; atkvailiuoti; pakvailiuoti; prakvailiuoti; sukvailiuoti; užsikvailiuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
užsikvailiuoti — J apkvailti. kvailiuoti; atkvailiuoti; pakvailiuoti; prakvailiuoti; sukvailiuoti; užsikvailiuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
